|
Visuose namuose aptiko vienodas „šilumines skyles“
Dažnas individualaus namo ar buto šeimininkas stengiasi išsaugoti namuose kuo daugiau šilumos, kad kuo mažiau reikėtų mokėti už patalpų šildymą, todėl sandarina langus, stogą ir apšiltina sienas. Deja, pačiam būsto šeimininkui ne visada lengva nustatyti
vietas, praleidžiančias šilumą, ir jas izoliuoti.
Laura ČYŽIŪTĖ
Atkreipė dėmesį į langus
Bendrovės "Termoviza" direktorius Laisvūnas Varevičius išvardijo pastatų vietas, pro kurias dažniausiai nuteka šiluma. Jo tvirtinimu, šios vietos būdingos daugumai individualių ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų, todėl, perkant naują būstą ar remontuojant senąjį, specialistas patarė į jas atkreipti didžiausią dėmesį. "Dažniausiai šiluma nuteka per nesandarius, nekokybiškus arba neteisingai įstatytus langus. Ši problema ypač aktuali sovietmečiu statytuose namuose, nes tuo metu tarpų tarp langų rėmų ir sienų izoliavimui buvo naudojamos pakulos. Ši izoliacinė medžiaga nėra sandari, nes po kelerių metų pakulos sukrenta. Šiuolaikinės izoliacinės medžiagos, tokios kaip montavimo putos, savaime besiplečiančios tarpinės, leidžia patikimai užsandarinti visus tarpus" - tvirtino L.Varevičius.
Pasak bendrovės direktoriaus, ir gera izoliacinė medžiaga ne visada išsprendžia šilumos nutekėjimo problemas. Įsigyjantiems naujus modernius langus jis patarė atkreipti dėmesį ne tik į jų kainas, bet į kokybę. "Didelę įtaką langų patikimumui turi jų rėmai. Svarbiausia, kad jie būti pagaminti iš kokybiškų medžiagų, kad per laiką neišsikraipytų, neperšaltų. Šiuolaikinės statybos pastatuose dabar ypač populiarūs didelių gabaritų vitrininiai langai. Tačiau neverta jais ypatingai žavėtis: labai didelių matmenų stiklo paketų centrai įdumba. Tai atsitinka todėl, kad paketų stiklai, veikiami paties pastato statinių apkrovų ir vėjo jėgų, priartėja vienas prie kito, ko pasekoje iki minimumo sumažėja tarp jų esantis oro tarpas. Vizualiai tai nesimato, tačiau stiklo paketai praranda savo šilumines savybes, o per taip susidariusį šalčio tiltą šiluma iškeliauja iš patalpos", - įspėjo L.Varevičius.
Specialisto tvirtinimu, šilumos nuotėkiai galimi ir per daugiaaukščių namų laiptines bei rūsius. Šiose patalpose dažniausi šalto oro laidininkai - prasti langai, durys ir nekokybiškos izoliacinės medžiagos. "Buto temperatūra paprastai skiriasi nuo laiptinėje ar rūsyje vyraujančios temperatūros. Kuo didesnis šių temperatūrų skirtumas, tuo didesnė tikimybė, kad butas praras daugiau šilumos. Šiam procesui įtakos turi šaltos laiptinės, kurių langai nesandarūs ar įstiklinti tik vienu stiklu. Daug šilumos netenkama pastatų rūsiuose, dėl nekokybiškos senų šildymo ir karšto vandens vamzdžių izoliacijos. O gyventojai už tuščiai eikvojamą šilumą moka nemažus pinigus", - problemas vardijo UAB"Termoviza" direktorius.
Šaltis skverbiasi pro kampus
Termovizoriumi darytos nuotraukos parodė, kad iš patalpų šiluma taip pat nuteka ir per plokščius pastatų stogus, vietose, kur pažeista stogų hidroizoliacija bei per patalpų kampus, o ypač per tas vietas, kur susikerta trys kambario plokštumos – dvi sienos ir lubos arba grindys. Pasak L.Varevičiaus, pastatų projektuotojai, architektai bei statybininkai šios situacijos paprastai tinkamai neįvertina ir minėtų vietų papildomai neizoliuoja. Ypač architektai mėgsta projektuoti sudėtingos konfigūracijos pastatus su daug kampų, bet kiekvienas pastato kampas – potencialus šalčio tiltas. "Dažnai specialistai atmestinai pasižiūri ir į ventiliacinių šachtų apšiltinimą, per kurias taip pat prarandama nemaža dalis buto šilumos. Šiomis šachtomis judantis oras šaltesnis už vidaus patalpų orą. Ventilacijos šachtos veikia kamino principu - šiltą orą ištraukia iš patalpų, o tuo pačiu per pastatų nesandarumus į patalpas pasiurbiamas šaltas oras. Todėl žiemą per ventiliacijos šachtas netenkama daug šilumos, o ypač iš pirmų pastatų aukštų", - tvirtino L.Varevičius.
Pasak bendrovės direktoriaus, ne visas šaltį praleidžiančias vietas lengva izoliuoti. Vienos tokių sunkai apšiltinamų vietų - daug laužytų linijų ir kampų turintys modernūs stogai. Pro juos šiluma nuteka tokiu pačiu principu, kaip ir pro sienų ir lubų sudarytus kampus, tačiau šiam nuotėkiui apriboti reikia ne tik daugiau investicijų, bet ir sudėtingesnių sprendimų, kaip tai kokybiškai padaryti.
Pastebi statybininkų klaidų
Ypač dažna ir daugeliui aktuali problema - senų blokinių namų sieninių plokščių sujungimo siūlės. L.Varevičiaus nuomone, didelis šilumos kiekis per jas nuteka dėl nekokybiško statybininkų darbo ir atmestinai atliktos šių siūlių hidroizoliacijos bei apšiltinimo. "Tai ypač skaudi problema, nes dažnai namų šeimininkai siūles bando šiltinti bei sandarinti pigiais ir neveiksmingais metodais. Nors už nekokybišką specialistų darbą namo gyventojams tenka sumokėti milžiniškus pinigus, butų šilumos nuotėkis dėl to paprastai nesumažėja. Būtų kur kas veiksmingiau apšiltinimo darbams pasamdyti brangesnes, tačiau kokybiškesnes paslaugas siūlančią bendroves, užsiimančias panašiais darbais eilę metų, turinčias didelę patirtį ir taip sutaupyti išlaidas patalpų šildymui. ", - siūlė "Termovizos" direktorius.
Atmestinai ir paskubomis atliekamų statybos darbų pasitaiko ir šiandien. L.Varevičiaus tvirtinimu, tai nestandartiniai atvejai, tačiau jie taip pat turi didelę įtaką šilumos nutekėjimui. "Statybininkų paliktos klaidos paprastai išryškėja šaltu metų laiku.
Pavyzdžiui, praktikoje pasitaikė tokių netipinių atvejų, kai naujos statybos butų šeimininkai jautė besiskverbiantį šaltį per elektros lizdus ir sienas šalia jų. Atrodytų, jog tai sandarios vietos. Tačiau šaltis per elektros lizdus sklinda todėl, kad juos įrenginėdami, statybininkai kartais prakerta ventiliacijos šachtas, kurias dėl aplaidumo ar kitų priežasčių tik užkrečia skiediniu, o ne normaliai izoliuoja. Tokių ar panašių statybinių defektų butų savininkai negali iš karto pastebėti.
Atlikus kai kurių namų termovizinį tyrimą paaiškėjo, kad pastatų sienose įmontuoti lietaus kanalizacijos vamzdžiai, kurie yra puikūs šalčio laidininkai.
Taigi, norėdami žinoti tikrąją į pastatus besiskverbiančio šalčio priežastį, būstą turėtume nuodugniai ištirti termovizoriumi. Tik žinodami visus pastato defektus galėsime taupiai ir efektyviai eksploatuoti statinius. ", - patarė "Termovizos" direktorius L.Varevičius.
|
