Straipsniai

Termovizija ir jos pritaikymas

Didelės šilumos energijos kainos, prasta pastatų atitvarinių konstrukcijų būklė bei šiluminė izoliacija skatina ieškoti efektyvių šilumos nuostolių tyrimo ir mažinimo priemonių. Vienas iš perspektyviausių ir pažangiausių šilumos nuostolių nustatymo būdų yra pastatų skleidžiamų infraraudonųjų spindulių matavimas – termovizija (termografija).
Kiekvienas realus fizinis kūnas spinduliuoja infraraudonuosius spindulius. Termografija – fizinių kūnų spinduliuojamų infraraudonųjų spindulių fiksavimas per atstumą. Kūnų spinduliavimo intensyvumas proporcingas kūnų paviršiaus temperatūroms, kuo paviršiaus temperatūra aukštesnė, tuo spinduliavimas intensyvesnis.
Termovizorius – tyrimui naudojamas prietaisas – fiksuoja infraraudonųjų spindulių intensyvumą, jį performuoja į elektrinius signalus ir lygina jį su temperatūrų etalonu. Prietaiso displėjuje ar jo atmintyje išsaugotą vaizdą galima analizuoti: nustatyti charakteringų taškų, plotų ar linijų temperatūras. Termonuotraukoje (termogramoje) temperatūrą atitinka spalvos: kuo aukštesnė temperatūra, tuo šviesesnė spalva ir atvirkščiai. Todėl vos žvilgtelėjus į termonuotrauką vizualiai galima matyti pastato šilumos izoliacijos ar kitą broką.
Termovizoriaus temperatūrų matavimo skalė itin plati ir tiksli, todėl termovizoriumi galima ištirti pastatų šilumos nuostolius, kontaktinius elektros sujungimus, šildymo ir šaldymo įrengimus, vamzdynų izoliaciją. Panašūs įrenginiai naudojami ir medicinoje, technologinių procesų tyrime, karinėje pramonėje.
Pastatų šilumos nuostolių tyrimas Pastato šiluminės savybės tapo vienu iš svarbiausių jo vertinimo kriterijų. Šiltas ir taupus – kitokio šiuolaikinio pastato nė neįsivaizduojame. Kiek plačiau panagrinėsime pastatų termografinį tyrimą.
Termovizoriumi matuojant pastato infraraudonųjų spindulių intensyvumą, galima nustatyti namo konstrukcijų defektus, pastato šilumos izoliacijos stovį, stogo būklę, langų, durų kokybę bei jų įstatymo kokybę. Termovizinį tyrimą galima atlikti tiek gamybinėse patalpose, tiek daugiabučiuose, visuomeniniuose ar individualiuose pastatuose, pastatų tyrimą atliekant iš vidinės bei išorinės pusių.
Daugelis senų gyvenamųjų namų, palyginus juos su Europoje esančiais pastatais, sunaudoja kelis kartus daugiau šilumos energijos. Atliekant tyrimus nustatyta, kad per pastato sienas prarandama apie 50%, per langus - 25%, per stogus - 13% šilumos. Dažniausia šalčio tiltai aptinkami lauko sienų kampuose, stogo ir sienų sandūroje, pirmo aukšto grindų ir sienų sujungimuose. Dažnai būna prastai įstatyti bei užsandarinti durys bei langai. Pasitaiko ir langų profilių defektų. Dažnas reiškinys – nesandarios blokinių namų sieninių panelių siūlės, nemažai šilumos energijos prarandama per prastai izoliuotus karšto vandens ir šildymo vamzdynus. Dažnai siena už radiatorių būna prastai izoliuota ir radiatoriai didžiąją dalį šilumos atiduoda ne patalpų, o šaltų lauko sienų šildymui.
Deja, kaip rodo tyrimai, prasta pastatų šilumos izoliacija pasitaiko ir naujos statybos pastatuose. Keli metai atgal daugelis statybininkų nė nenorėdavo girdėti apie broko šalinimą. Pastaruoju metu galima teigti, kad daugelis rimtų, savo įvaizdžiu ir darbų kokybe besirūpinančių firmų patys kviečia termovizijos specialistus, analizuoja pasitaikančius šiltinimo medžiagų ir darbų broką ir stengiasi šalinti trūkumus bei nekartoti anksčiau pasitaikiusių klaidų.
Norint nustatyti vietas, per kur iš pastato „pabėga“ šiluma, termovizoriumi padaromos pastato paviršių termonuotraukos, tyrimo duomenys perkeliami į kompiuterį, kur specialios programos pagalba atliekama paviršiaus temperatūrų analizė. Atliekant tyrimo ataskaitą, termonuotraukų charakteringose vietose uždedami plotai, taškai ar linijos, kurių maksimalios, minimalios ar vidutinės temperatūros pateikiamos šalia termonuotraukos esančioje lentelėje. Šalia kiekvienos termonuotaukos yra temperatūrų skalė, iš kurios matosi, kokia spalva atitinka kokią temperatūrą, taigi patyręs specialistas gali daryti išvadas apie pastato šiluminę būklę vien vizualiai pasižiūrėjęs į termonuotrauką.
Siekiant mažinti pastatų šilumos nuostolius, paprastai reikia rekonstruoti pastatų šildymo, vėdinimo ir karšto vandens sistemas bei gerinti pastatų techninę būklę – šiltinti sienas, perdangas, sandarinti langus, duris. Kaip žinia, tai kainuoja nemažus pinigus. Pasidarius pastato termonuotraukas, finansinę naštą galima palengvinti, nes užsakovams konkrečiai parodoma, kokios pastato vietos yra blogai izoliuotos, per kurias pastato vietas išeina daugiausia šilumos. Pastato šilumos izoliacijos tyrimai nesibaigia vien termonuotraukomis, šalia jų pateikiamos išvados ir rekomendacijos, ką ir kaip reikėtų daryti, pasiūlomos darbus kokybiškai galinčios atlikti įmonės. Žinant tikrąją pastato šiluminę būklę, pirmiausia galima šiltinti labiausia pažeistas vietas. Vėliau, priklausomai nuo finansinių galimybių, galima pabaigti pilnai ar dalinai sutvarkyti pastatą. Labai dažnai užsakovai, atlikę pastato renovaciją, vėl kviečia termografijos specialistus, kad įsitikinti, ar kokybiškai atlikti renovavimo darbai.
Termovizinės nuotraukos - tai faktus fiksuojantys dokumentai, kuriuos turėtų turėti kiekvieni būsto šeimininkai. Be pastato termonuotraukų neturėtų būti perkamas nė vienas butas ar namas. Juk būtent termonuotraukose galime tiksliai pamatyti, ar kokybiškai apšiltintas pastatas, o nuo to priklauso ir pastato eksploatacijos išlaidos. Labai keista, bet iki šiol retas Lietuvos žmogus, pirkdamas būstą, reikalauja tokių dokumentų, o svarbiausiais būsto įvertinimo kriterijais tampa tik būsto estetika, vaizdas pro langus ir geografinė padėtis. Kas tai – žmonių neatsakingumas ar nežinojimas? Ir jokia bėda, kad būstas perkamas ne šildymo sezono metu, kai galima atlikti jo termovizinį tyrimą. Reikalavimą atlikti būsto termovizinį tyrimą galima numatyti su būsto pardavėju pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį. Joje galima numatyti sąlygą, kad tam tira pinigų dalis už būstą bus sumokėta tik atlikus jo termovizinį tyrimą ir įsitikinus būsto apšiltinimo kokybe.
Šiandien toks reikalavimas kai kam gal ir atrodo nerealus, bet, įstojus į Europos Sąjungą, kur termonuotraukos ir pastato energetinis pasas, apibūdinantis jo šilumines savybes, yra privalomas kiekvienam statiniui, tai tampa būtinybe. Pavyzdžiui, Danijoje privaloma turėti tokį dokumentą, be to jis perrašomas po kiekvieno remonto ar parduodant namą. Estijos, su kuria labai mėgsta lygintis lietuviai, gyventojai, perkantys būstą, suvokė, kad termonuotrauka yra tarsi pastato sveikatos pažyma, todėl sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, viename iš punktų būna įrašyta, kada buvo atlikti įsigyjamo turto termoviziniai tyrimai. Jei tikrinimo rezultatai atitinka statytojo ar pardavėjo deklaruojamus, pirkėjas padengia tyrimo išlaidas bei įsigyja būstą už suderėtą kainą. Priešingu atveju tyrimo išlaidas padengia pardavėjas ir sumažėja būsto pardavimo kaina. Netgi Rusijoje prieš pora metų priimtas įstatymas, įpareigojantis statytojus atlikti naujų pastatų termovizinius tyrimus. Lietuvoje statybų inspektoriai taip pat reikalauja naujai priduodamų statybos objektų termovizinės analizės ar varžų tyrimo.
Pastatų termoviziniai tyrimai atliekami tik šildymo sezono metu, kai išorės ir vidaus temperatūrų skirtumas yra didelis. Paprastai vieno objekto tyrimas, priklausomai nuo jo dydžio, kainuoja 300 – 900 litų. Norint atlikti nuoseklų pastato tyrimą, paprastai reikia daryti pastato tyrimą iš vidaus ir iš išorės.